Kinijos atsinaujinančios energijos gamyba iki 2022 m. išaugs iki 2,7 trilijono kilovatvalandžių
Kinija jau seniai žinoma kaip pagrindinė iškastinio kuro vartotoja, tačiau pastaraisiais metais šalis žengė didelę pažangą didindama atsinaujinančiosios energijos naudojimą. 2020 m. Kinija buvo didžiausia vėjo ir saulės energijos gamintoja pasaulyje, o dabar ji siekia iki 2022 m. pagaminti įspūdingus 2,7 trilijono kilovatvalandžių elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių.
Šį ambicingą tikslą iškėlė Kinijos nacionalinė energetikos administracija (NEA), kuri siekia padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį bendrame šalies energijos derinyje. Pasak NEA, tikimasi, kad neiškastinio kuro dalis Kinijos pirminės energijos suvartojime iki 2020 m. pasieks 15 %, o iki 2030 m. – 20 %.
Siekdama šio tikslo, Kinijos vyriausybė įgyvendino keletą priemonių, skirtų skatinti investicijas į atsinaujinančiąją energiją. Tai apima subsidijas vėjo ir saulės energijos projektams, mokesčių lengvatas atsinaujinančios energijos įmonėms ir reikalavimą, kad komunalinės įmonės tam tikrą procentą savo energijos pirktų iš atsinaujinančių šaltinių.
Vienas iš pagrindinių Kinijos atsinaujinančiosios energijos bumo variklių buvo spartus saulės energijos pramonės augimas. Kinija dabar yra didžiausia saulės baterijų gamintoja pasaulyje ir joje yra vienos didžiausių saulės elektrinių pasaulyje. Be to, šalis daug investavo į vėjo energiją, o vėjo jėgainių parkai dabar išsibarstę daugelyje Kinijos vietų.
Kitas veiksnys, prisidėjęs prie Kinijos sėkmės atsinaujinančiosios energijos srityje, yra stipri vidaus tiekimo grandinė. Kinijos įmonės dalyvauja kiekviename atsinaujinančiosios energijos vertės grandinės etape – nuo saulės baterijų ir vėjo turbinų gamybos iki atsinaujinančiosios energijos projektų diegimo ir eksploatavimo. Tai padėjo išlaikyti mažas išlaidas ir padarė atsinaujinančiąją energiją prieinamesnę vartotojams.
Kinijos atsinaujinančiosios energijos bumo pasekmės yra reikšmingos pasaulinei energijos rinkai. Kinijai toliau pereinant prie atsinaujinančiosios energijos, tikėtina, kad ji sumažins savo priklausomybę nuo iškastinio kuro, o tai gali turėti didelės įtakos pasaulinėms naftos ir dujų rinkoms. Be to, Kinijos lyderystė atsinaujinančiosios energijos srityje galėtų paskatinti kitas šalis didinti savo investicijas į švarią energiją.
Tačiau yra ir iššūkių, kuriuos reikia įveikti, jei Kinija nori pasiekti savo ambicingus atsinaujinančiosios energijos gamybos tikslus. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra vėjo ir saulės energijos nepastovumas, dėl kurio gali būti sunku integruoti šiuos šaltinius į tinklą. Siekdama išspręsti šią problemą, Kinija investuoja į energijos kaupimo technologijas, tokias kaip baterijos ir hidroakumuliacinės elektrinės.
Apibendrinant, Kinija sparčiai tampa pasauline atsinaujinančios energijos gamybos lydere. Turėdama ambicingus NEA nustatytus tikslus ir stiprią vidaus tiekimo grandinę, Kinija yra pasirengusi toliau sparčiai augti šiame sektoriuje. Šio augimo pasekmės pasaulinei energijos rinkai yra didelės, todėl bus įdomu pamatyti, kaip kitos šalys reaguos į Kinijos lyderystę šioje srityje.
Įrašo laikas: 2023 m. rugsėjo 14 d.